- vakarietis
- 2 vakariẽtis, -ė smob. (2) 1. L, Š, DŽ, KŽ vakarų krašto žmogus. 2. NdŽ Vakarų Europos gyventojas: Vakarietis dieviškumą paneigia. Rusas jį perkelia į žemę rš. Paleologas geidė pagelbos vakariečių kunigaikščių Gmž. 3. Vakarų Lietuvos gyventojas: Jablonskis – vakarietis aukštaitis, gimęs ir augęs netoli [Kudirkos] Naumiesčio LKI43.
Dictionary of the Lithuanian Language.